nalivotis

×nalìvotis sm. (1) Žvr, nalỹvotis (1) žr. nalivočius: Kai eisi karvių girdyt, pasiimk nalìvotį, ba kitaip vandens nepasemsi Lkš. Šitos duobės be nalỹvočio neišsemsi Šv. Paėmęs nalivotį, pripilk lovį vandens Stak. | prk.: Užsidek nalìvotį (juok. apie didelę pypkę) Šlv.